Biblioteca Biblioteca
Buscar

Kurdipedia son las mayores fuentes de información kurda!


Search Options





Búsqueda Avanzada      Teclado


Buscar
Búsqueda Avanzada
Biblioteca
Nombres Kurdos
Cronología de los hechos
Fuentes
Historia
Colecciones usuario
Actividades
Buscar Ayuda?
Publicación
Video
Clasificaciones
Elemento Random!
Enviar
Enviar artículo
Enviar imagen
Survey
Su opinion
Contacto
¿Qué tipo de información necesitamos!
Normas
Términos de uso
Calidad de artículo
Instrumentos
Acerca
Kurdipedia Archivists
Artículos nosotros!
Añadir Kurdipedia a su sitio web
Añadir / Eliminar Email
Estadísticas de visitantes
Estadísticas de artículos
Fuentes Convertidor
Calendarios Convertidor
Lenguas y dialectos de las páginas
Teclado
Enlaces útiles
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
Idiomas
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Mi cuenta
Registrarse
Membresía!
Olvidó su contraseña?
Buscar Enviar Instrumentos Idiomas Mi cuenta
Búsqueda Avanzada
Biblioteca
Nombres Kurdos
Cronología de los hechos
Fuentes
Historia
Colecciones usuario
Actividades
Buscar Ayuda?
Publicación
Video
Clasificaciones
Elemento Random!
Enviar artículo
Enviar imagen
Survey
Su opinion
Contacto
¿Qué tipo de información necesitamos!
Normas
Términos de uso
Calidad de artículo
Acerca
Kurdipedia Archivists
Artículos nosotros!
Añadir Kurdipedia a su sitio web
Añadir / Eliminar Email
Estadísticas de visitantes
Estadísticas de artículos
Fuentes Convertidor
Calendarios Convertidor
Lenguas y dialectos de las páginas
Teclado
Enlaces útiles
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Registrarse
Membresía!
Olvidó su contraseña?
        
 kurdipedia.org 2008 - 2024
 Acerca
 Elemento Random!
 Términos de uso
 Kurdipedia Archivists
 Su opinion
 Colecciones usuario
 Cronología de los hechos
 Actividades - Kurdipedia
 Ayudar
Nuevo elemento
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
20-10-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Kurdistán: desmantelando al Estado
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Revolución de las mujeres y luchas por la vida ¡Defender Rojava
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Los kurdos en Iraq
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
LA CONSTRUCCIÓN DE NACIONALISMOS EN EL KURDISTÁN
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Los Refranes Kurdos
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Estadística
Artículos 518,786
Imágenes 105,946
Libros 19,367
Archivos relacionados 97,464
Video 1,395
Biblioteca
El fusil de mi padre
Partidos y Organizaciones
Partido de los Trabajadores...
Biblioteca
Los Refranes Kurdos
Biblioteca
La revolución de Kurdistán ...
Biblioteca
Liberando la vida: la revol...
ڕێژەی هاتنی ئاوارەکانی مووسڵ بۆ هەرێمی کوردستان ڕوو لە زیادبوونە
Grupo: Estadísticas y encuestas | Lenguaje de los artículos: کوردیی ناوەڕاست
Share
Facebook0
Twitter0
Telegram0
LinkedIn0
WhatsApp0
Viber0
SMS0
Facebook Messenger0
E-Mail0
Copy Link0
Clasificación elemento
Excelente
Muy bueno
Promedio
Pobre
Malo
Añadir a mis colecciones
Escriba su comentario sobre este artículo!
Titel der Geschichte
Metadata
RSS
Búsqueda en Google de imágenes relacionadas con el elemento seleccionado!
Buscar en Google para el artículo seleccionado!
Kurmancî - Kurdîy Serû0
English0
عربي0
فارسی0
Türkçe0
עברית0
Deutsch0
Español0
Française0
Italiano0
Nederlands0
Svenska0
Ελληνική0
Azərbaycanca0
Fins0
Norsk0
Pусский0
Հայերեն0
中国的0
日本人0
ڕێژەی هاتنی ئاوارەکانی مووسڵ بۆ هەرێمی کوردستان ڕوو لە زیادبوونە
Estadísticas y encuestas

ڕێژەی هاتنی ئاوارەکانی مووسڵ بۆ هەرێمی کوردستان ڕوو لە زیادبوونە
Estadísticas y encuestas

بەهۆی نالەباری و نەبوونی خزمەتگوزاریی ناوچە ئازادکراوەکانی ژێر دەسەڵاتی #داعش#، تا دێت ژمارەی ئەو ئاوارانە زیاد دەبن، کە بەرەو ناوچەکانی ژێر دەسەڵاتی هێزی پێشمەرگە و #هەرێمی کوردستان# ئاوارە دەبن. بەو هۆیەشەوە بە بەردەوامی ژمارەی ئاوارەکانی نیشتەجێی هەرێمی کوردستانن زیاد دەبێ. لەم ڕاپۆرتەدا تیشک دەخەینە سەر هۆکاری زیادبوونی ژمارەی ئاوارەکان لە هەرێمی کوردستان و ئەو خزمەتگوزارییانەی پێشکەشیان دەکرێت.
ڕزگار عوبێد، سەرپەرشتیاری کەمپەکانی زۆمی حەسەن شام، لەبارەی ژمارەی کەمپەکان و چۆنیەتیی ئیش و کارەکانیان بۆ (باس) گوتی: ”زۆمی حەسەن شام، بریتییە لە 5 کەمپ، نزیکەی 15 هەزار خێزان و زیاتر لە 77 هەزار کەس تێیدا نیشتەجێ کراون. کە سەرجەمیان خەڵکی مووسڵ و دەروبەری مووسڵن. وەک چاوەڕێمان دەکرد دوای ئازادکردنی مووسڵ خەڵکانێکی زۆر بگەڕێنەوە سەر ماڵ و حاڵی خۆیان، بەڵام بەداخەوە پێشبینییەکان پێچەوانە بوون. ڕۆژانە هاتن و چوون بەردەوامە، ڕۆژانە ژمارەی ئەو خێزانانەی دەگەڕێنەوە لەنێوان 30 بۆ 40 خێزان دەبێ، ژمارەی ئەو خێزانانەی ڕوو لە هەرێمی کوردستان دەکەن لەنێوان 100 بۆ 150 خێزان دەبێت“.
ڕزگار عوبێد ئاماژەشی بۆ ئەوە کرد، کە ئەو کەسانەی دەگەڕێنەوە مووسڵ، خاوەن کارن، یان فەرمانبەری حکوومەتن، یان ماڵەکانیان وەکوو خۆی ماونەتەوە و هیچیان بەسەر نەهاتووە، ئەوانەیش کە تا ئێستا ماونەتەوە، یاخود بەردەوام ڕوو لەو کەمپانە دەکەن، ئەو کەسانەن کە بەتەواوی ماڵەکانیان وێران بووە و نەبوونی خزمەتگوزارییەکانیش لە شارەکەیاندا هۆکارێکی ترە.
گوتیشی: ”بۆ ئیدارەدانی کەمپەکان زیاتر لە 150 کارمەندمان هەیە، کە بەشێوەی گرووپ لە ماوەی 24 سەعاتدا کارەکانیان دابەش کراوە، بۆ ئەوەی هیچ حاڵەتێکی نەخوازراو ڕوو نەدات، زۆر بەباشی ئیش و کارەکانمان جێبەجێ دەبن. هەر بۆیەش ئەوەی جێی شانازییە بۆ ئێمە، بە گوتەی ڕێکخراوە بیانییەکان ئەو کەمپانەی کە لەلایەن دەزگای خێرخوازیی بارزانییەوە سەرپەرشتی دەکرێن، سەرکەوتووترین کەمپن لەسەر ئاستی عێراقدا“.
سەرپەرشتیاری کەمپەکان ئەوەشی ڕوون کردەوە، کە لە سەرجەم کەمپەکاندا قوتابخانە و بنکەی تەندروستی هەیە، بەڵام بەهۆی دووریی شوێنی جوگرافیی کەمپەکانمانەوە لە شاری هەولێر، گەورەترین کێشەمان لایەنی تەندروستی بووە، کەمیی ئامبۆڵانیسش یەکێکە لە گرفتەکانمان، چەندین جاریش داوامان کردووە نەخۆشخانەیەکی گەورە دروست بکرێت تا ساڵەی لەدایکبوون و نەشتەرگەریشی تێدا بێت، بەڵام تا ئێستا نەکراوە.
سەبارەت بەوەی کە دەزگای خێرخوازیی بارزانی، وەک چۆن ڕۆڵێکی بەرچاوی هەبووە لە کاتی هاتنی ئەو ئاوارانە، لە کاتی گەڕانەوەشدا چ خزمەتگوزارییەکیان پێشکەش دەکات، ڕزگار عوبێد گوتی: ”ئەو خێزانانەی کە دەگەڕێنەوە، جگە لەو خیوەتەکەیان کە دوای ئەوان خێزانێکی تری لێ نیشتەجێ دەکرێت، هەموو کەلوپەلەکانی تر لەگەڵ خۆیان دەبەن“.
سەرپەرشتیاری کەمپەکان ڕاشی گەیاند، کە ڕێکخراوی دەزگای خێرخوازیی بارزانی، لەناو شاری مووسڵدا لە هەفتەدا 3 ڕۆژ، لە هەر ڕۆژێکدا هاوکاری بەسەر 1000 لەو خێزانانە دابەش دەکات کە گەڕاونەتەوە و بەنیازیشن لە ماوەیەکی نزیکدا تیمەکانیان بەشێوەیەکی فراوانتر خزمەت بکەن، بۆ ئەوەی جارێکی تر ئاوارە نەبنەوە و بتوانن بمێننەوە.
گوتیشی: ”بەهۆی تێکەڵاویمان لەگەڵیاندا، لەکاتی سەردانیکردنیان بۆ ئیدارەی کەمپەکان، پێمان دەڵێن خۆزگە ئێمەش بمانتوانیبوایە بە دەنگدانمان بە (بەڵێ) بەشداریمان لە ڕیفراندۆمی سەربەخۆیی کوردستان بکردبا“.
شۆڕش محەمەد، کارمەندێکی کارگێڕی کەمپی (حەسەن شام)ە. وەک خۆی باسی کرد، جگە لە کارەکانی خۆی، زۆر جار وەک مامۆستایەکی خۆبەخشیش وانەی ئینگلیزی بە قوتابییەکانی کەمپەکە دەڵێتەوە. گوتیشی: ”هەست بە دڵخۆشی دەکەم کاتێک وانە بە 370 منداڵان دەڵێمەوە، چونکە بەشێک لەو منداڵانە بێ دایک و باوکن، کە ژمارەیان 6 منداڵە و پێویستیان بە نازێکی زۆر هەیە. بۆیە تەحەمولکردن لەگەڵیان زۆر تایبەتە“.
ئاماژەشی بۆ ئەوەکرد، کە لەگەڵ مامۆستا هاوڕێکانی، وانەکانی ئینگلیزی و عەرەبی و بیرکاری و وێنەکێشان و مۆسیقا فێری قوتابییەکان دەکەن و زۆر جاریش وانەی تایبەت بە هۆشیارکردنەوەیان فێر دەکەن، چونکە بەشێک لەو مندڵانە دووچاری بارودۆخێکی خراپی دەروونی بوونەتەوە، باسی لەوەش کرد: ”زۆر لە قوتابییەکان نزیک دەبینەوە و نازی زۆریان پێ دەدەین، بۆ ئەوەی ئەو بۆشاییە دەروونییەی هەیانە پڕ بکەینەوە، بۆیە زۆر جار بە دایە و بابە بانگمان دەکەن“.
مەحمود کازم، یەکێکە لەو شوفێرانەی کە لەگەڵ هاوپیشەکانی لەبەردەم دەرگای سەرەکیی کەمپەکە چاوەڕێیە، هەر کە مالێک بڕیاری دا بگەڕێتەوە مووسڵ، ئەوان بە نۆرە لەبەرامبەر کرێی گواستنەوەی هەر ماڵێک بۆ مووسڵ بڕی 50 هەزار دینار وەردەگرن. مەحمود باسی لەوەش کرد بەهۆی زۆر هاتوچۆکردنیان بۆ مووسڵ، ئەو جۆرە ژیانەیان پێ ئاساییە و هیچ مەترسییەک نابینن. ئەو شوفێرە ئەوەشی خستە ڕوو، کە بەشێک لەو ئاوارانەی دەگەڕێنەوە، بەهۆی وێرانبوونی ماڵەکانیان، خانوو بە کرێ دەگرن، یاخود دەچنە ناو بینایەی قوتابخانەکانەوە.
دەنیس ڕووتۆڤیتس، سەرۆکی ڕێکخراوی خێرخوازیی Edinburgh Direct Aidی بەریتانییە، لە کاتی سەردانمان بۆ کەمپەکان، ئەوان بەنیازی کردنەوەی پڕۆژەیەک کە بریتی بوو لە کردنەوەی سەنتەرێکی تایبەت بۆ مندلانی بێ دایک و باوک، هاتبوونە نێو کەمپەکانەوە. سەبارەت بە کردنەوەی پرۆژەکەیان، لە لێدوانێکی تایبەتیدا بۆ هەفتەنامەی (باس) ئاماژەی بۆ ئەوە کرد: ”لە سەرەتای مانگی تەمووزدا، بۆ یەکەم جار سەردانی هەرێمی کوردستانمان کردووە و هەر زوو بە هاوئاهەنگیی لەگەڵ دەزگای خێرخوازیی بارزانی، پلانی ئەم پرۆژەمان داڕشتووە. لە کاتی گەڕانەوەمان بۆ شاری ئێدینبرگی بەریتانیا، ڕێکخراوەکەمان دەستی کردووە بە بانگەوازیی کۆکردنەوەی کۆمەک بۆ پڕۆژەکە و لە ماوەیەکی کەمدا کەلوپەلی پێویست و بەشێک لە خەرجیی پرۆژەکە دەستەبەر کرا و گەیاندمانە کوردستان“.
خاوەنی ڕێکخراوە خێرخوازییەکە جەختی کردەوە، کە بۆ ئەوان ئەم پرۆژەیە کارێکی ناوازە بوو، چونکە کەسانی سوودمەند ئه و منداڵانەن کە قوربانیی دەستی تیرۆرن و لە ئەنجامی شەڕەکان دایک و باوک، یان یەکێکیان لەدەست داوە.
رووتۆڤیتس، ڕاشی گەیاند ڕێکخراوەکەی هیواخوازە لە داهاتوو بتوانێت کۆمەکی زیاتر دەستەبەر بکات و بیگەیەنێتە ئاوارە و پەنابەرەکانی نیشتەجێی هەرێمی کوردستان.
لای خۆشییەوە ئاوات ئەحمەد، بەرپرسی پەیوەندییەکانی دەزگای خێرخوازیی بارزانی، کە هاوکات لە کاتی کردنەوەی سەنتەری ئازیزان لە کەمپی حەسەن شام ئامادەبوو، لە بارەی پڕۆژەکەوە گوتی: ”دەمانەوێت ئەو منداڵانەی بێ دایک و باوکن، لەڕێی ئەو سەنتەرەوە بتوانن چاکسازی و پەروەردەیەکی باشیان بکەین، چونکە ئەوان لەژێر فکرە و سیاسەتی تیرۆرستیی داعشدا پەروەردە کراون، بۆیە ئەگەر نەتوانین گۆڕانکارییان تێدا دروست بکەین، ئەوا لە داهاتوودا مەترسییەکی گەورە لەسەر کۆمەڵگەی عێراقی دروست دەکەن. بۆیە بە ئەرکمان زانیوە کە شوێنێکی تایبەت و جیاوازتر بۆ ئەو منداڵانە دروست بکەین کە بێ دایک و باوکن“.
ئاوات ئەحمەد، خۆشحاڵیی خۆیشی دەربڕی بە ناردنی کۆمەکی دارایی لەلایەن ئەو ڕێکخراوە خێرخوازییەی بەریتانیا. گوتیشی: ”ئێمەش وەکوو دەزگای خێرخوازیی بارزانی، مەبلەغێکی ترمان خستە سەر، بۆ ئەوەی بتوانین پڕۆژەیەکی باشتر ئەنجام بدەین“.
سەبارەت بە ئامادەبوونی خاوەنی ڕێکخراوە بەریتانییەکە بۆ کردنەوەی ئەو پڕۆژەیە، گوتی: ”بۆ شارەزابوونیان لە کارە مرۆییەکانمان و ئەو کارەساتەی کە لەناوچەکەدا هەیە، پێمان باش بوو خۆیان بێن بۆ کردنەوەی پڕۆژەکە، چونکە لە کاتی گەڕانەوەیاندا دەتوانن زیاتر قەناعەت بە خەڵکانی خێرخوازی وڵاتەکەیان بێنن، کە ناوچەکە پێویستیی بە هاوکاریی مرۆیی زیاتر هەیە“.
ئەوەی جێگای خۆشحاڵی بوو، کونسوڵی بەریتانیا بۆ کردنەوەی پڕۆژەکە ئامادە بوو، بەڵێنی ئەوەشی دا لە ماوەیەکی نزیک پڕۆژەی باشتر ئەنجام بدەن.
سەبارەت بە فراوانبوونی سنووری کارکردنی دەزگاکەیان جگە لە هەرێمی کوردستان، بەرپرسی پەیوەندییەکانی دەزگای خێرخوازیی بارزانی گوتی: ”دەزگای خێرخوازیی بارزانی، ڕێکخراوێکی نێودەوڵەتییە، لەبەرئەوەی ئێستا لە ویلایەتی تاکساس لە شاری داڵاس، مۆڵەتی کارکردنمان وەرگرتووە، ئەوەش بەو مانایە دێت بۆ کۆکردنەوەی کۆمەک بۆ هەرێمی کوردستان و ناوچەکانی تر دەتوانێت لەوێش کار بکات. جگە لەوەش، دەزگای خێرخوازیی بارزانی ئەندامە لە ڕێکخراوی نەتەوە یەکگرتووەکان. لەوەشدا دەسەڵاتی ئەوەمان پێ دراوە بەشداریی چەندان کۆڕ و کۆبوونەوە و سیمینار بکەین. نەک تەنیا لە بواری هاوکاریی مرۆیی و خۆراک، بەڵکوو لە بواری مافەکانی مرۆڤ و مافی کەمەنەتەوەییەکان. بۆیەش لە بەرنامەماندایە لە ماوەیەکی نزیکدا سەبارەت بە باسکردن لە ئازار و گرفت و مەینەتییەکانی ئەو کەسانەی کەوتوونەتە ژێر فشاری داعش، لە ئاستێکی باڵادا، بە بەشداریی نوێنەری سەرجەم پێکهاتە ئایینیی و نەتەوەییەکان، سیمینارێک ئەنجام بدەین. بۆ ئەوەی جگە لەو هاوکارییە مرۆییەی کە دەیکەین، لە داهاتوودا دەزگای خێرخوازیی بارزانی ببێتە پارێزەرێکی باش بۆ بەرجەستەکردنی مافەکانی پێکهاتە نەتەوەیی و ئایینییەکان لە هەرێمی کوردستان“.[1]
01-09-2017
Este artículo ha sido escrito en (کوردیی ناوەڕاست) Lenguaje, haga clic en el icono de para abrir el artículo en el idioma original!
ئەم بابەتە بەزمانی (کوردیی ناوەڕاست) نووسراوە، کلیک لە ئایکۆنی بکە بۆ کردنەوەی بابەتەکە بەو زمانەی کە پێی نووسراوە!
Este artículo ha sido visitado veces 3,762
HashTag
Fuentes
[1] | کوردیی ناوەڕاست | ماڵپەڕی باسنیوز - 01-09-2017
Artículos relacionados: 1
Fechas y Eventos
Lenguaje de los artículos: کوردیی ناوەڕاست
Publication date: 01-09-2017 (7 Año)
Provenza: United Kingdom
Tipo de Estadística: Crimen de Guerra
Tipo de Estadística: No specified T4 495
Technical Metadata
Calidad de artículo: 93%
93%
Añadido por ( ئەڤین ئیبراهیم فەتاح ) en 01-09-2017
Este artículo ha sido revisado y publicado por ( هاوڕێ باخەوان ) en 01-09-2017
Este artículo ha actualizado recientemente por ( هاوڕێ باخەوان ) en: 01-09-2017
URL
Este artículo ha sido visitado veces 3,762
Kurdipedia son las mayores fuentes de información kurda!
Artículos
La formación del Kurdistán y la seguridad societal
Biblioteca
Kurdistán: desmantelando al Estado
Biografía
Abdullah Öcalan
Biblioteca
Los kurdos en Iraq
Biblioteca
Revolución de las mujeres y luchas por la vida ¡Defender Rojava
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
Artículos
​Mohandas Gandhi habla con Abdullah Öcalan ​- Sobre la violencia, la no violencia y el Estado
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente

Actual
Biblioteca
El fusil de mi padre
24-12-2013
بەناز جۆڵا
El fusil de mi padre
Partidos y Organizaciones
Partido de los Trabajadores de Kurdistán
14-10-2013
هاوڕێ باخەوان
Partido de los Trabajadores de Kurdistán
Biblioteca
Los Refranes Kurdos
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Los Refranes Kurdos
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
20-10-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
Nuevo elemento
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
20-10-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Kurdistán: desmantelando al Estado
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Revolución de las mujeres y luchas por la vida ¡Defender Rojava
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Los kurdos en Iraq
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
LA CONSTRUCCIÓN DE NACIONALISMOS EN EL KURDISTÁN
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Los Refranes Kurdos
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Estadística
Artículos 518,786
Imágenes 105,946
Libros 19,367
Archivos relacionados 97,464
Video 1,395
Kurdipedia son las mayores fuentes de información kurda!
Artículos
La formación del Kurdistán y la seguridad societal
Biblioteca
Kurdistán: desmantelando al Estado
Biografía
Abdullah Öcalan
Biblioteca
Los kurdos en Iraq
Biblioteca
Revolución de las mujeres y luchas por la vida ¡Defender Rojava
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
Artículos
​Mohandas Gandhi habla con Abdullah Öcalan ​- Sobre la violencia, la no violencia y el Estado
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente

Kurdipedia.org (2008 - 2024) version: 15.58
| Contacto | CSS3 | HTML5

| Página tiempo de generación: 0.641 segundo!