Biblioteca Biblioteca
Ricerca

Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!


Search Options





Ricerca Avanzata      Keyboard


Ricerca
Ricerca Avanzata
Biblioteca
nomi curdi
Cronologia degli eventi
Fonti
Storia
collezioni degli utenti
Attività
Cerca Aiuto?
pubblicazione
Video
Classifiche
Voce a caso !
Invia
Invia l'articolo
Invia immagine
Survey
tuo feedback
Contatto
Che tipo di informazioni abbiamo bisogno !
Standards
Condizioni di utilizzo
Qualità Voce
Strumenti
A proposito
Kurdipedia Archivists
Articoli su di noi !
Kurdipedia Aggiungi al tuo sito web
Aggiungi / Elimina e-mail
Statistiche di accesso
Statistiche voce
Convertitore di font
Calendari Converter
Lingue e dialetti delle pagine
Keyboard
Link a portata di mano
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
Lingue
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Il mio conto
Entra
appartenenza !
dimenticato la password !
Ricerca Invia Strumenti Lingue Il mio conto
Ricerca Avanzata
Biblioteca
nomi curdi
Cronologia degli eventi
Fonti
Storia
collezioni degli utenti
Attività
Cerca Aiuto?
pubblicazione
Video
Classifiche
Voce a caso !
Invia l'articolo
Invia immagine
Survey
tuo feedback
Contatto
Che tipo di informazioni abbiamo bisogno !
Standards
Condizioni di utilizzo
Qualità Voce
A proposito
Kurdipedia Archivists
Articoli su di noi !
Kurdipedia Aggiungi al tuo sito web
Aggiungi / Elimina e-mail
Statistiche di accesso
Statistiche voce
Convertitore di font
Calendari Converter
Lingue e dialetti delle pagine
Keyboard
Link a portata di mano
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Entra
appartenenza !
dimenticato la password !
        
 kurdipedia.org 2008 - 2024
 A proposito
 Voce a caso !
 Condizioni di utilizzo
 Kurdipedia Archivists
 tuo feedback
 collezioni degli utenti
 Cronologia degli eventi
 Attività - Kurdipedia
 Aiuto
Nuovo elemento
Biblioteca
Essere Curdo ; Il più grande popolo senza Stato, tradito dalla storia
17-02-2020
زریان سەرچناری
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Canti d’amore e di libertà del popolo kurdo
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
I Curdi nella storia
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
Guerra e Pace in Kurdistan
11-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
GRAMMATICA E VOCABULARIO DELLA LINGUA KURDA
16-10-2011
هاوڕێ باخەوان
Statistiche
Articoli 518,514
Immagini 106,355
Libri 19,229
File correlati 96,820
Video 1,368
Biblioteca
Kurdistan. Cucina e Tradizi...
Biblioteca
I curdi / Viaggio in un pae...
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio pos...
Biblioteca
Memorandum sulla situazione...
Biblioteca
Un destino in versi, lirici...
ئەوروپا لە بەردەم تاقیکردنەوەدایە
Gruppo: Articoli | linguaggio articoli: کوردیی ناوەڕاست
Share
Facebook0
Twitter0
Telegram0
LinkedIn0
WhatsApp0
Viber0
SMS0
Facebook Messenger0
E-Mail0
Copy Link0
voce Classifica
Eccellente
Molto buono
media
Povero
Bad
Aggiungi alle mie collezioni
Scrivi il tuo commento su questo articolo!
elementi della cronologia
Metadata
RSS
ricerca in Google per le immagini relative alla voce selezionata !
ricerca in Google per la voce selezionata !
Kurmancî - Kurdîy Serû0
English0
عربي0
فارسی0
Türkçe0
עברית0
Deutsch0
Español0
Française0
Italiano0
Nederlands0
Svenska0
Ελληνική0
Azərbaycanca0
Fins0
Norsk0
Pусский0
Հայերեն0
中国的0
日本人0

ئەوروپا لە بەردەم تاقیکردنەوەدایە

ئەوروپا لە بەردەم تاقیکردنەوەدایە
$ئەوروپا لە بەردەم تاقیکردنەوەدایە$
#عارف قوربانی#
هەرچەندە هەموو ئایینە ئاسمانییەکان و لە زۆربەی دەستووری وڵاتان و پرۆگرامی حیزبە سیاسییەکاندا زۆر گرنگی بە یەکسانی و ئازادی و دادپەروەری دەدرێت، بەڵام چەسپاندنی کارێکە لە شێوەی مەحاڵ. بەشی زۆری کێشە و شەڕ و ململانێ‌ و ناکۆکییە ئایدۆلۆجی و سیاسییەکانی سەردەم بەم دروشمانە رەونەق دەدەنەوە، بەڵام لە هیچ کات و سەردەمێکیشدا نەتوانراوە وەکوو ئەوەی پڕوپاگەندەی بۆ دەکەن، بیکەن بە کردار.
ئەگەر نەشگەڕێینەوە بۆ قوڵایی مێژووی دەسەڵاتی ستەمکارانەی خەلافەتەکانی ئیسلامی و پڕوپاگەندەکانی ئیشتراکیەت و یەکسانیی چەپ و کۆمۆنیستەکان، ئەو وڵاتانە بکەین بە نموونە کە ‌ئێستا لەسەر ئاستی جیهان خۆیان وا وێنا دەکەن کە زۆرترین پابەندێتییان بەم بنەمایانەوە هەیە. نەک هەر لە ڕابردووی دوور و نزیکیاندا، بەڵکوو لە و چرکەساتانەی بانگەشەی بۆ دەکەن، لەسەر بنەمای جیاوازی ڕەگەزی زۆرترین جیاکاری دەکەن. ئەمریکا و وڵاتانی ئەوروپا کە زۆرترین بانگەشەی ئەو چەمکانە دەکەن وەکوو ئەوەی لە ‌نێوخۆی وڵاتەکانی خۆیاندا هەموو جیاوازییەکانیان لەسەر بنەمای بیروباوەڕی ئایینی و ڕەنگی پێست و شێوە و زمان تێپەڕاندبێت، ئەم چەمکانەیان کردووە بە پاساوی دەستوەردان لە وڵاتانی دیکە و سەپاندنی هەژموونی خۆیان بەسەر بەشێکی جیهانەوە، بەڵام سیاسەتی نێوخۆیی وڵاتەکانیان شتێکی دیکەمان پێدەڵێت.
ئەمریکا سەرباری ئەوەی لەسەر لاشە و خوێنی جینۆسایدی هندییە سوورەکان دامەزراوە، تاوەکو نزیک بە چارەکی کۆتایی سەدەی ڕابردوویش ڕەشپێستەکان تەنانەت مافی ئەوەیان نەبوو لە چێشتخانە و ئوتێل و لەنێو پاس و شەمەندەفەریشدا دابنیشن. هەموو ئەو هەوڵ و تێکۆشان و قوربانییانەی لەپێناو تێپەڕاندنی ئەم جیاکارییانەدا دران، لەدوای 11ی سێپتەمبەر بە پاساوی شەڕی تیرۆر و بە جۆرێکی دیکە لە ‌نێوخۆی ئەمریکا سەریان هەڵدایەوە، بەڵام ئەم جارە بەرانبەر بە کۆمەڵگەی ئیسلامی. زیندانەکانیان بە ئێستاشەوە پڕن لە و کەسانەی کە تەنیا تاوانیان موسڵمانبوونیان بوو، لە و کاتەوە سەتان هەزار کەس لە ئەمریکا دەرکران و مافی مانەوەیان لێسەندرایەوە. لە وڵاتانی ڕۆژهەڵاتیش ئەمریکا سەرکردایەتیی ئەو شەڕ و دەستوەردانانەی دەکرد کە بەناوی شەڕی تیرۆرەوە سەپاندبوویان، لێکەوتەکانی شەڕی تیرۆر و ڕووخاندنی ئەفغانستان و ئێراق، دەستوەردانەکانی لە وڵاتانی دیکەی وەکوو سووریا و لیبیا و یەمەن، بەهۆیانەوە بە ملیۆنان مرۆڤی بێتاوان بوونە قوربانی. نەک ڕەخساندنی ئازادی و دادپەروەری و یەکسانی نەبوو، بەڵکوو ستەمکاری و نادادی و تاوان و کوشتن و پارچەپارچەبوونی کۆمەڵگەکانی لێکەوتەوە، بە جۆرێک کە تاوەکو 100 ساڵی دیکەش چاوەڕوان ناکرێت ئاسایی ببنەوە.
وڵاتانی ئەوروپایش بەدەر لەوەی لە سەدەکانی نێوەڕاستەوە تاوەکو کۆتایی جەنگی دووەمی جیهانی زۆرترین داگیرکاری و ستەمیان بەرانبەر بە ئایین و نەتەوەکانی دیکە ئەنجامداوە، لەنێو خودی وڵاتەکانی خۆشیاندا بە قۆناخی زۆر خوێناوی یەکدی کوشتن و قبووڵنەکردنی جیاوازییەکاندا تێپەڕیون. ئەوەی لە چەند دەیەی ڕابردووشدا وەکوو گەشەکردن و تێپەڕاندنی جیاوازییەکان وێنایان دەکرد و تاوەکو ئەندازەیەک مۆدێلێکی جیاوازتریان پەیڕە و دەکرد کە بەهۆیەوە ببوونە ناوەندی پێکەوەیی هەموو ڕەنگ و ئایین و زمانەکان، وێڕای ئەوەی هێشتا بە ‌تەواوی نەتواندرابوو ئەم قبووڵکردنە لە یاسا و ڕێساکان و دامەزراوەی دەوڵەتییەوە بگوێزرێتەوە بۆ نێو کۆمەڵگە و بکرێتە کو‌لتووری کۆمەڵگەکانیان، بەڵام ببوو بە نموونەیەک کە زۆر گەل و نەتەوەی دونیا خەونیان پێوە ببینن؛ بەڵام شەڕی ڕووسیا و ئۆکراینا ڕاستییەکی تاڵی دەرخست کە نەک هەر لەسەر ئاستی هاووڵاتییەکانیان، بەڵکوو لە هەناوی حکومەتەکانیان و ناوەندە دەستووری و یاساییەکانیاندا ئەو ناوەندانەی زۆرترین پڕوپاگەندەیان بۆ یەکسانی و دادپەروەری دەکرد، ئەوانەی دەیانویست وەکوو مۆدێلێکی جیهانی ئەوروپا بکەنە نموونە بۆ وێناکردنی نەمانی هیچ جۆرە جیاکارییەک لەسەر بنەمای ئایین و ڕەنگی پێست. لە جۆری مامەڵەیان بەرانبەر بە ئۆکراینییەکان دەرکەوت گیانی جیاکاری و نادادپەروەری خۆی مەڵاسداوە و بۆی هەیە لە ‌هەر ساتێکدا وەکوو ڕۆژگارە تاریکەکانی ڕابردوو زیندوو ببێتەوە.
هەموو ئەو بڕیار و ڕێکارانەی یەکێتیی ئەوروپا و بە ‌جیاجیاش لەسەر ئاستی نێوخۆیی وڵاتەکانیان دەریانکردووە بۆ چۆنێتی مامەڵەکردن لەگەڵ ئاوارە ئۆکراینییەکان، زۆر جیاوازن لەوانەی پێشووتر بەرانبەر بە گەل و نەتەوەکانی دیکە کردوویانە. تەنانەت گەیشتووەتە ئاستێک کە لە هەندێک ناوچەدا ئێراقی و ئەفغانی و سووری و ئەفریقییەکان لە شوێنەکانیان دەرکراون و خراونەتەوە کەمپەکان بۆئەوەی ئۆکراینییەکان بخرێنە جێگەکانیان. ئەم جیاکارییە بە ئەندازەیەک ڕەنگیداوەتەوە، لە زۆرێک لە تۆڕە کۆمەڵایەتییەکانی وەکوو تیکتۆک و فەیسبووک و تویتەر و تۆڕەکانی دیکەدا لەسەر ئاستی جیهان باس بکرێت. کاریکاتێر و مەنەلۆج لەسەر ئەو جیاوازیکردنە درووستدەکرێن کە تەنانەت سەگ و پشیلەی ئۆکراینییەکان مامەڵەیەکی باشتریان لەگەڵ دەکرێت وەکوو لە هەندێ‌ک لە میللەتانی دیکە. ئەوەی ئێستا بەسەر ئۆکراینییەکاندا دێت، لەوە خراپتر ڕووبەڕووی سووری و ئەفغانی و ئێراقی و یەمەنی و لیبیاییەکاندا هات، ئێستاش هەزاران خێزانی سووری هەن لە وڵاتانی ئەوروپا دوای چەندین ساڵ هێشتا مافی مانەوەیان پێنەدراوە، بەڵام ئۆکراینییەکان هەر لە نووسینگەی پێشوازیکردنی سەرەتایی مافی سێ‌ ساڵ مانەوەیان دەدرێتێ‌.
خەڵکێکی زۆر ئەم جیاوازییە نابەستنەوە بە دوور و نزیکیی شوێنی ڕووداوەکە‌، کە ئۆکراینا نزیکترین دەروازەی جەستەی ئەوروپایە، یاخود پێیانوانییە لەبەر ئەوە ‌بێت کە ئەمڕۆ ئامرازەکانی گەیاندن زۆر خێران و چرکە بە ‌چرکە دیمەنەکانی شەڕ و کاولکاری و دەربەدەربوونی ئۆکراینییەکان دەخەنە پێشچاو و بە و هۆیەوە ئەوروپا مامەڵەی جیاواز بێت. بەڵکوو پێیانوایە ئەوە جیاکارییە لەسەر بنەمای ڕەنگی چاو، پرچ و پێست، ئۆکراینییەکان چاویان شین و پرچیان زەرد و ڕەنگیان سپییە، بۆیە بە ‌چاوێکی جیاوازتر مامەڵە دەکرێن.
ئێستاش هەزاران کەس لە کورد و عەرەب و ئێرانی و ئەفغانی و ئەفریقی لە دارستانەکانی بیلاڕووس و سەر سنوورەکانی ئۆکراینان، بەڵام ئەوروپا دەرگایان بەڕوودا ناکاتەوە، کە ڕەنگە چارەنووسێکی خراپتر لەپێشیان بێت وەکوو لەوانەی لە ئۆکراینا هەڵدێن. ئەم ڕووداوانە وڵاتانی ئەوروپای خستووەتە بەردەم تاقیکردنەوەیەکی سەختەوە، زۆرێک وەکوو مەترسی و گەشەکردنی بیری جیاکاری لێی دەڕوانن، پێیانوایە جیاوازیکردنە لەسەر بنەمای ڕەنگی پێست و جیاکاریی بیروباوەڕی ئایینی، کە ئەمەش ئەوروپا دەگەڕێنێتەوە بۆ سەردەمێکی تاریکی. [1]
Questo articolo è stato scritto in (کوردیی ناوەڕاست) lingua, fare clic sull'icona per aprire l'articolo in lingua originale!
ئەم بابەتە بەزمانی (کوردیی ناوەڕاست) نووسراوە، کلیک لە ئایکۆنی بکە بۆ کردنەوەی بابەتەکە بەو زمانەی کە پێی نووسراوە!
Questo oggetto è stato visto volte 273
HashTag
Fonti
[1] | کوردیی ناوەڕاست | ماڵپەڕی ڕووداو - 01-05-2022
Articoli collegati: 2
Biografia
Date & eventi
Gruppo: Articoli
linguaggio articoli: کوردیی ناوەڕاست
Publication date: 01-05-2022 (2 Anno)
Città: Erbil
Dialetto: Curdo - Sorani
Libro: Politic
Provincia: Sud Kurdistan
Publication Type: Born-digital
Tipo di documento: Lingua originale
Technical Metadata
Qualità Voce: 98%
98%
Aggiunto da ( هومام تاهیر ) su 21-03-2023
Questo articolo è stato esaminato e rilasciato da ( زریان سەرچناری ) su 21-03-2023
Questa voce recentemente aggiornato da ( ڕۆژگار کەرکووکی ) in: 03-04-2024
URL
Questa voce secondo Kurdipedia di Standards è non ancora esauriti !
Questo oggetto è stato visto volte 273
Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!
Biblioteca
Kurdistan iraqeno: un caso di passaggio alla democrazia?
Biblioteca
La questione curda
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Articoli
Storia dei curdi

Actual
Biblioteca
Kurdistan. Cucina e Tradizioni Del Popolo Curdo
21-11-2013
بەناز جۆڵا
Kurdistan. Cucina e Tradizioni Del Popolo Curdo
Biblioteca
I curdi / Viaggio in un paese che non c\'è
17-09-2013
هاوڕێ باخەوان
I curdi / Viaggio in un paese che non c\'è
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
Un destino in versi, lirici curdi
28-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Un destino in versi, lirici curdi
Nuovo elemento
Biblioteca
Essere Curdo ; Il più grande popolo senza Stato, tradito dalla storia
17-02-2020
زریان سەرچناری
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Canti d’amore e di libertà del popolo kurdo
07-02-2019
زریان سەرچناری
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
I Curdi nella storia
27-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
Guerra e Pace in Kurdistan
11-08-2014
هاوڕێ باخەوان
Biblioteca
GRAMMATICA E VOCABULARIO DELLA LINGUA KURDA
16-10-2011
هاوڕێ باخەوان
Statistiche
Articoli 518,514
Immagini 106,355
Libri 19,229
File correlati 96,820
Video 1,368
Kurdipedia è la più grande fonte di informazioni Curdo!
Biblioteca
Kurdistan iraqeno: un caso di passaggio alla democrazia?
Biblioteca
La questione curda
Biblioteca
IL DIRITTO DI ESISTERE: Storie di kurdi e turchi insieme per la libertà
Biblioteca
Memorandum sulla situazione dei Kurdi
Biblioteca
Kurdistan: un genocidio postmoderno
Articoli
Storia dei curdi

Kurdipedia.org (2008 - 2024) version: 15.5
| Contatto | CSS3 | HTML5

| Pagina tempo di generazione: 0.39 secondo (s)!