Biblioteca Biblioteca
Buscar

Kurdipedia son las mayores fuentes de información kurda!


Search Options





Búsqueda Avanzada      Teclado


Buscar
Búsqueda Avanzada
Biblioteca
Nombres Kurdos
Cronología de los hechos
Fuentes
Historia
Colecciones usuario
Actividades
Buscar Ayuda?
Publicación
Video
Clasificaciones
Elemento Random!
Enviar
Enviar artículo
Enviar imagen
Survey
Su opinion
Contacto
¿Qué tipo de información necesitamos!
Normas
Términos de uso
Calidad de artículo
Instrumentos
Acerca
Kurdipedia Archivists
Artículos nosotros!
Añadir Kurdipedia a su sitio web
Añadir / Eliminar Email
Estadísticas de visitantes
Estadísticas de artículos
Fuentes Convertidor
Calendarios Convertidor
Lenguas y dialectos de las páginas
Teclado
Enlaces útiles
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
Idiomas
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Mi cuenta
Registrarse
Membresía!
Olvidó su contraseña?
Buscar Enviar Instrumentos Idiomas Mi cuenta
Búsqueda Avanzada
Biblioteca
Nombres Kurdos
Cronología de los hechos
Fuentes
Historia
Colecciones usuario
Actividades
Buscar Ayuda?
Publicación
Video
Clasificaciones
Elemento Random!
Enviar artículo
Enviar imagen
Survey
Su opinion
Contacto
¿Qué tipo de información necesitamos!
Normas
Términos de uso
Calidad de artículo
Acerca
Kurdipedia Archivists
Artículos nosotros!
Añadir Kurdipedia a su sitio web
Añadir / Eliminar Email
Estadísticas de visitantes
Estadísticas de artículos
Fuentes Convertidor
Calendarios Convertidor
Lenguas y dialectos de las páginas
Teclado
Enlaces útiles
Kurdipedia extension for Google Chrome
Cookies
کوردیی ناوەڕاست
کرمانجی - کوردیی سەروو
Kurmancî - Kurdîy Serû
هەورامی
Zazakî
English
Française
Deutsch
عربي
فارسی
Türkçe
Nederlands
Svenska
Español
Italiano
עברית
Pусский
Norsk
日本人
中国的
Հայերեն
Ελληνική
لەکی
Azərbaycanca
Registrarse
Membresía!
Olvidó su contraseña?
        
 kurdipedia.org 2008 - 2024
 Acerca
 Elemento Random!
 Términos de uso
 Kurdipedia Archivists
 Su opinion
 Colecciones usuario
 Cronología de los hechos
 Actividades - Kurdipedia
 Ayudar
Nuevo elemento
Biblioteca
Refugiado número 33333
19-02-2023
زریان عەلی
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
20-10-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Kurdistán: desmantelando al Estado
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Revolución de las mujeres y luchas por la vida ¡Defender Rojava
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Los kurdos en Iraq
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
LA CONSTRUCCIÓN DE NACIONALISMOS EN EL KURDISTÁN
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Los Refranes Kurdos
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Estadística
Artículos 519,144
Imágenes 106,406
Libros 19,242
Archivos relacionados 96,857
Video 1,377
Biblioteca
El fusil de mi padre
Partidos y Organizaciones
Partido de los Trabajadores...
Biblioteca
Los Refranes Kurdos
Biblioteca
La revolución de Kurdistán ...
Biblioteca
Liberando la vida: la revol...
دەرکەوتن و بڵاوبوونەوەی ئايينی ئێزدی
Grupo: Artículos | Lenguaje de los artículos: کوردیی ناوەڕاست
Share
Facebook0
Twitter0
Telegram0
LinkedIn0
WhatsApp0
Viber0
SMS0
Facebook Messenger0
E-Mail0
Copy Link0
Clasificación elemento
Excelente
Muy bueno
Promedio
Pobre
Malo
Añadir a mis colecciones
Escriba su comentario sobre este artículo!
Titel der Geschichte
Metadata
RSS
Búsqueda en Google de imágenes relacionadas con el elemento seleccionado!
Buscar en Google para el artículo seleccionado!
Kurmancî - Kurdîy Serû0
English0
عربي0
فارسی0
Türkçe0
עברית0
Deutsch0
Español0
Française0
Italiano0
Nederlands0
Svenska0
Ελληνική0
Azərbaycanca0
Fins0
Norsk0
Pусский0
Հայերեն0
中国的0
日本人0

دەرکەوتن و بڵاوبوونەوەی ئايينی ئێزدی

دەرکەوتن و بڵاوبوونەوەی ئايينی ئێزدی
دەرکەوتن و بڵاوبوونەوەی ئايينی ئێزدی
#کەیوان ئازاد ئەنوەر#

ئایینی ئێزدی بە یەکێک لە کۆنترین ئەو ئایینانە دادەنرێت، کە لە لایەک لەسەر خاکی کوردستان دەرکەوتووە، لە لایەکی دیکەوە بڵاو بووەتەوە. یەکەمین ئاماژەش بە دەرکەوتنی زاراوەی ''ئێزدی'' وەک ناوێک بۆ ئایینەکە، لە زاراوەی (ئێ زی دی E-Zi-da)ی سۆمەری وەرگیراوە کە مانای خودای گیانی پاک و بێگەردی بەخشیوە. مێژووەکەشی بۆ هەزارەکانی سێیەم و دووەمی پێش زایین دەگەڕێتەوە کە لای سۆمەرییەکان پەرستراوە.

بەم بەڵگەیەش بێت، لە هەزارەی سێیەمی پێش زایین خودایەک بۆ پەرستن بە ناوی ''ئێزدی'' لە وڵاتی سۆمەر هەبووە و پەرستراوە و ئەرک و بنەمای تایبەت بە خۆیشی هەبووە، بەڵام ئەوە ڕوون نییە ئەو خودایە لە خاکی کوردستانەوە بۆ وڵاتی سۆمەر هاتووە؟ یان داهێنراوی خودی سۆمەرییەکان بووە؟

لە سەردەمی (دەوڵەتی ماد)یشدا ئاماژە بە خێڵێک کراوە بە ناوی (بارتاسنی)، کە وەک هێزێکی شەڕکەر، لە ساڵی (612 پ.ز) هاوکاری و پشتیوانیی مادەکانیان دژی ئیمپراتۆریی ئاشووری کردووە. زۆریش پێ دەچێت ئەو خێڵە ئەوانە بووبن کە لە قۆناغی دواتردا بە (داسنییەکان) ناسران و لە نزیک شاری (نەینەوا)ی پایتەختی ئیمپراتۆریی ئاشوورییەوە، هاوکار و پشتیوانیی مادەکانيان کرد بۆ لێدانی ئاشوورییەکان.

ئەوەش دوای پشتبەستن بەو ڕاستییەی، کە خودی (داسنی) سەرباری ئەوەی ناوی چیاییەکی بەرزی باکووری خۆرهەڵاتی شاری مووسڵ بووە لە ناوچەی جزیرە و چیاکەش لەو سەردەمەدا هەبووە، لە هەمان کاتدا مەڵبەندی چەندین تیرەی کورد بووە، کە بە داسنییەکان ناسراون، وەک (خاڵی، پەیسان، مەحموودی، دونبڵی، داسنی). هەمووشیان بەپێی چەندین تۆماری مێژوویی، باوەڕداری ئێزدی بوون.

لە لایەکی دیکەوە و لە هەمان سەردەمدا و لە (ئاڤێستا)ی کتێبی پیرۆزی ئایینی زەردەشتیدا، زاراوەی (ئێزدی) بۆ ناوی خودای گەورە و باڵادەست هاتووە. ئەوەش جیاواز لە ناوی (ئاهوورامازدا)، ناوی خودای چاکەکار و باڵادەست، کە لەو ئایینەدا هەبووە.

لە تۆمارێکی مێژوویی دیکەدا، کە بۆ سەدەی پێنجەمی پێش زایین دەگەڕێتەوە، (کسەینەفون)ی سەرکردەی یۆنانی لە بەرهەمەکەیدا (Anabasis) باسی لەوە کردووە کە لە کاتی گەڕانەوە و پاشەکشەکردنیان بۆ وڵاتی خۆیان، دوای ئەو شکستەی بەرامبەر سوپای هەخامەنشییەکان و لە شەڕی (کۆناکسا) لە ساڵی (401پ.ز) دووچاریان بوو، لەنزیک شاری (نەینەوا) تیرەیەکی جەنگاوەر و ئازا و باوەڕداری خوداپەرستی یەزدانيان بینیوە، بێ ئەوەی ئاماژە بە ناو و شێوازی باوەڕ و ئایینەکەیان بکات. ئەو باوەڕەی ئاماژەیشی پێ داوە، هیچ یەک لە باوەڕەکانی (میترایی، زەردەشتی) نەبوون، چونکە ئەو هەریەک لە پەيڕەوانی ئەو ئایینانەی لەنێو سوپا و دەوڵەتی هەخامەنشیدا بینیوە و ناسیوە. هەموو ئەوانەش ئەمانگەیەننە ئەوەی، کە ئەو ئایینە لە هەزارەی سێیەمی پێش زایینەوە، تا سەدەی پێنجەمی پێش زایین هەبووە و لە کوردستاندا بڵاو بووەتەوە.

کاتێکیش دەگەینە سەدەکانی ناوەڕاست، (ئەلبلازەری) مێژوونووسی عەرەبی و ئیسلامی ئاماژەی بەوە داوە، کە کاتێک (عوتبەی کوڕی فەرقەدی سەلەمی) لە ساڵی (20ک/ 640ز) بەرەو (نەینەوا) بەڕێ کەوتووە، بەری خۆرهەڵاتی شارەکە ئیسلامیان بە ئاشتیی وەرگرتووە، بەڵام بەری خۆرئاوای نەینەوا لەسەر پێدانی باجی جزیە ڕێک کەوتوون. هەر لە بەری خۆرئاواش کۆمەڵێکی دیکە هەبوون، کە پێوەری (باجی جزیە) نەیگرتوونەتەوە، چونکە وەک ئایینەکانی (جوو، زەردەشتی، مەسیحی) خاوەن کتێب نەبوون. هەر بۆیە زۆر پێدەچێت ئەوانەی ڕووبەڕووی ئەو سوپایە وەستاون و ناچار بە شەڕکردن بوون، باوەڕدارانی ئێزدی بووبن.

(ئیبن حەوقەل/ 367ک- 978ز)یش وەک گەشتیارێکی ئیسلامی، لە باسی شاری (جزیرە)شدا دانیشتزوانەکەی بە (شەیتانپەرەست و خەواریج) پێناسە کردووە. ئەمەو ئاماژەی بەوەش داوە، کە ئەگەر دەسەڵاتی شەیتانپەرەست و خەواریجەکان بهێڵێت، شارەکە ئارامیی تێدایە و مەڵبەندێکی بازرگانییە، بەڵام بەهۆی ئەوانەوە ئارامیی شارەکە تێکچووە و دەسەڵاتدارانی ئیسلامیش وازیان لێ هێناون. بەم دەقەش بێت، پێدەچێت مەبەست لەو شەیتانپەرستانە! (باوەڕداری ئێزدی) بووبن، نەک (زەردەشتی)، چونکە ئەگەر ئەوان لە باوەڕدارانی زەردەشتی بوونایە، ئەوا وەک (باوەڕداری ئاگرپەرست) یان (زەردەشتی و مەجووسی) ناوی دەهێنان.

ئەوانەیشی مێژووی ئایینەکە بۆ کەسایەتیی (عودەی کوڕی مسافر) یان (شێخ ئادی) دەگەڕێننەوە، دەگەینە ئەوەی کە ئەو کەسایەتییەکی دیاری بواری زانست و ئەدەب و فیقهی ئیسلامی بووە، نەوەک ئێزدی و لەنێوان ساڵانی (465-557ک/ 1074-1164ز)یدا ژیاوە. ئەو لە (کونە مشک- بیت فار)ی سەر بە شاری (بەعەلەبەک)ی وڵاتی شام لەدایک بووە و لە ماوەی تەمەنیشدا شارەکانی (مەککە، مەدینە، بەغدا، هەولێر، مووسڵ) بە شوێن فێربوونی زانستی ئایینییدا گەڕاوە.

دواتریش لە (لالش) گیرساوەتەوە و دەستی داوەتە خوداپەرستی و کەوتووەتە نزیکبوونەوە لە ئێزدییەکان و تێڕوانین لە ئایینەکەیان. بەمەش توانیویەتی لەلایەک ئایینەکەیان بخاتە چواچێوەیەکی دیاریکراو، لەلایەکی دیکەوە کەوتووەتە ڕێکخستن و چارەسەرکردنی کێشە ناوخۆیی و گرفتەکانیان. بەمەش (شێخ ئادی) سیمایەکی ئیسلامیی بە ئایینەکەیان بەخشیوە.

لێرەوەش ئێزدییەکان لەدەوری کۆبوونەتەوە و وەک پێشەوایەکی ئایینیی هەرەبەرزی خۆیان لێیان ڕوانیوە، تا ئەوەی گەیاندوویانەتە ئاستی پایەی پەیامبەری. تەنانەت لە دەقێکی کتێبێکی پیرۆزی ئێزدییەکانیشدا هاتووە، کە: ’’یزدان فەرمانی بە (عودەی کوڕی مسافر) کردووە لە (شام)ەوە بێتە (لالش) و لەوێ بگیرسێتەوە‘‘. بەم دەقەش بێت، هاتنی ئەم کەسایەتییە لە (شام)ەوە بۆ (لالش) بە فەرمانی پەروەردگار بووە، تا بە هانای ئێزدییەکانەوە بچێت. پەیڕەوانیشی بەمەبەستی پاراستنی پێشەواکەیان لەدەوروبەری (لالش) کۆبوونەتەوە.

تەنانەت کاریشیان لە پەیڕەوانی ئێزدیی شارۆچکەکانی (شێخان، شنگال، باعەزرێ، جزیرە) کردووە، چونکە خودی (شێخ ئادی) سەردانی کردوون. بەوەش دەستی بەسەر بنەما ئایینییەکانی ئێزدیدا گرتووە، بۆیە لای ئێزدییەکان پیرۆز کراوە. هەر بۆیە لە باوەڕی ئەواندا پایەی ئایینی (لالش) بەرز بووەتەوە و وەک قیبلەی ئێزدییەکان ناسراوە، چونکە بووەتە جێی مەزاری پێشەوای ئایینەکەیان. بەمەش ئەم ئایینە چوارچێوەیەکی نوێی بەخۆوە گرتووە.

لێرەوە دەگەینە ئەوەی کە ڕیشەی ئێزدییەکان بۆ ئەم کەسایەتییە ناگەڕێتەوە، بەڵکوو بۆ پێشتر دەگەڕێتەوە. ئەم کەسایەتییەش تەنیا پێشەوای ڕێبازێکی نوێی ئایینەکە بووە. هەر بۆیە لای هەندێک مێژوونووس و توێژەر، بە دەرکەوتنی (شێخ ئادی)، ئێزدیایەتی بە (ڕێبازی عەدویە) ناسراوە.

(شەرەفخانی بەدلیسی)ش لە (شەرفنامە)دا ئاماژەی بەوە داوە، کە (مند)ی دامەزرێنەری (میرنشینی کلس) بە خۆی و بنەماڵە و هۆز و ئەندامەکانی میرنشینەکەیەوە، ئێزدی بوون و ڕوویان لە شام و میسر کردووە، تا پشتیوانی لە (دەوڵەتی ئەیووبی) بکەن. لەبەرامبەردا سوڵتانی ئەیووبی، بە سۆز و دڵسۆزییەوە بۆ ئەو هەڵوێستەی ئەوانی ڕوانیوە و (مند)ی وەک گەورە و سەرۆکی کوردەکانی ویلایەتی (شام و حەلەب) دیار کردووە.

هەروەها (میرنشینی دونبوڵی)ش وەک حکوومەتێکی کوردیی سەدەکانی ناوەڕاست، کە مەڵبەندەکەی شاری (خۆی) بووە، بە پەیڕەوانی ئێزدی ناسراون. (میر عیسا کوڕی میر یەحیای دونبوڵی)ش (هەزار) خێزانی ئێزدی بۆ (ئازەربایجان و کوردستان) گواستووەتەوە و لەوێ نیشتەجێی کردوون. دواتر شاری (تەورێز)ی کردووەتە پایتەختی دەسەڵاتەکەی.

وەک ئاماژەیەکیش بە مێژووی ئایینەکە، لە سەدەی هەژدەیەمی زایینی (موحەممەد کوڕی ئەحمەد ئەلحوسەینی) ناسراو بە (مونشئی بەغدادی)، کە لە سەردەمی (داود پاشا)ی والیی بەغدادی عوسمانی و لە کاتی گەشتەکەیدا لە ساڵی (1820ز)دا سەردانی گوندی (حوسێن کفتی) نزیک شاری (هەولێر)ی کردووە، بە مەڵبەندێکی ئێزدییەکان ناوی بردووە، بی ئەوەی ئاماژە بە مێژووی دەرکەوتنیان بکات.

بە هەموو ئەو تۆمارانەش بێت، ئایینەکە هەر لە هەزارەی سێیەمی پێش زایینەوە بە خاکی کوردستاندا بڵاو بووەتەوە و دواتر گەیشتووەتە وڵاتی شام و میسر و تەنانەت ئێرانیش. ئەمەو جگە لە بڵاوبوونەوەی بە چەندین ناوچەی جیهاندا. تەنانەت بە کۆنترین ئایینی کۆمەڵگای کۆنی کوردستان و خاکی کوردستان ئەژمار کراوە، پەیڕەوانیشی بە (ئێزدی) ناسراون و قیبلەی پەیڕەوانیشی (لالش)ی نێو خاکی کوردستان بووە.[1]
Este artículo ha sido escrito en (کوردیی ناوەڕاست) Lenguaje, haga clic en el icono de para abrir el artículo en el idioma original!
ئەم بابەتە بەزمانی (کوردیی ناوەڕاست) نووسراوە، کلیک لە ئایکۆنی بکە بۆ کردنەوەی بابەتەکە بەو زمانەی کە پێی نووسراوە!
Este artículo ha sido visitado veces 820
HashTag
Fuentes
[1] | کوردیی ناوەڕاست | ماڵپەڕی باسکورد
Artículos relacionados: 23
Grupo: Artículos
Lenguaje de los artículos: کوردیی ناوەڕاست
Publication date: 16-12-2021 (3 Año)
Dialecto: Kurdo - Sorani
Libro: Historia
Publication Type: Born-digital
Tipo de documento: Idioma original
Technical Metadata
Calidad de artículo: 98%
98%
Añadido por ( زریان عەلی ) en 25-08-2022
Este artículo ha sido revisado y publicado por ( ئاراس ئیلنجاغی ) en 25-08-2022
Este artículo ha actualizado recientemente por ( ئاراس ئیلنجاغی ) en: 25-08-2022
URL
Este artículo según Kurdipedia de Normas no está terminado todavía!
Este artículo ha sido visitado veces 820
Attached files - Version
Tipo Version Nombre del Editor
Foto de archivo 1.0.1187 KB 25-08-2022 زریان عەلیز.ع.
Kurdipedia son las mayores fuentes de información kurda!
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
Artículos
La formación del Kurdistán y la seguridad societal
Biblioteca
Kurdistán: desmantelando al Estado
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
Biblioteca
Los kurdos en Iraq
Biblioteca
Revolución de las mujeres y luchas por la vida ¡Defender Rojava
Artículos
​Mohandas Gandhi habla con Abdullah Öcalan ​- Sobre la violencia, la no violencia y el Estado
Biografía
Abdullah Öcalan

Actual
Biblioteca
El fusil de mi padre
24-12-2013
بەناز جۆڵا
El fusil de mi padre
Partidos y Organizaciones
Partido de los Trabajadores de Kurdistán
14-10-2013
هاوڕێ باخەوان
Partido de los Trabajadores de Kurdistán
Biblioteca
Los Refranes Kurdos
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Los Refranes Kurdos
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
20-10-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
Nuevo elemento
Biblioteca
Refugiado número 33333
19-02-2023
زریان عەلی
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
20-10-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Kurdistán: desmantelando al Estado
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Revolución de las mujeres y luchas por la vida ¡Defender Rojava
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Los kurdos en Iraq
19-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
LA CONSTRUCCIÓN DE NACIONALISMOS EN EL KURDISTÁN
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Biblioteca
Los Refranes Kurdos
18-07-2022
ڕاپەر عوسمان عوزێری
Estadística
Artículos 519,144
Imágenes 106,406
Libros 19,242
Archivos relacionados 96,857
Video 1,377
Kurdipedia son las mayores fuentes de información kurda!
Biblioteca
Liberando la vida: la revolución de las mujeres
Artículos
La formación del Kurdistán y la seguridad societal
Biblioteca
Kurdistán: desmantelando al Estado
Biblioteca
La revolución de Kurdistán y Medio Oriente
Biblioteca
Los kurdos en Iraq
Biblioteca
Revolución de las mujeres y luchas por la vida ¡Defender Rojava
Artículos
​Mohandas Gandhi habla con Abdullah Öcalan ​- Sobre la violencia, la no violencia y el Estado
Biografía
Abdullah Öcalan

Kurdipedia.org (2008 - 2024) version: 15.5
| Contacto | CSS3 | HTML5

| Página tiempo de generación: 0.875 segundo!