Šadadidai (azer.: Şəddadilər, kurdų kalba: Şedadî) – valdovų dinastija, kilusi iš Dvino (Armėnija), valdžiusi 951–1174 m. tris atskiras valstybes ir turėjusi tris atšakas. Azerbaidžano regioną Araną ji valdė 967–1075 m. Savo tautine kilme dinastija buvo kurdiška.

Arminijos valiai (951-1049)
Arminijos sritis buvo viena iš Bagratidų Armėnijos sričių, kur Šadadidai įsitvirtino 951 m. ir sostine padarė Dvino miestą. Jie titulavosi valiais. Dinastijos įkūrėjas buvo Muhammad bin Shaddad. Tolesnė seka buvo tokia:
Muhammad bin Shaddad (951–971)
Ali Lashkari bin Muhammad (971–978)
Marzuban bin Muhammad (978–986)
Al-Fadl I bin Muhammad (986–1031)
Abul Asvar Shavur (1031–1049)
Provincija panaikinta Armėniją užkariavus Bizantijai.

Arano emyrai (967-1075)
Silpstant Salaridų valstybei, 971 Arminijos valis Ali Lashkari užėmė jiems priklausiusį miestą Gandžą ir jame įsitvirtino, išsiplėsdami po visą Arano regioną, sukurdami nepriklausomą valstybę. Oficialiai pirmasis nepriklausomas valdovas ten įsitvirtino 967 m.

Al-Fadl I bin Muhammad (967–984) (vėliau valdė Arminiją)
Abul Asvar Musa (1031–1034)
Ali II Lashkari (1034–1049)
Anushirvan bin Ali II Lashkari(1049)
Abu-l-Aswar Shavur I bin al-Fadl I (1049–1067)
Al Fadl II bin Shavur I (1067–1073)
Ashot bin Shavur I (1067)
Al-Fadl III bin al-Fadl II (1073–1075)
Vėliau valstybė panaikinta ir atiteko Seldžiukų sultonatui.

Ani emyrai (1075-1174)
Žlugus Arano emyratui, Šadadidai gavo didžiulę valdą buvusiose Bagratidų valdose, kur jie sukūrė Anio emyratą. Ten jie išsilaikė dar šimtą metų.
Menuchir (1075–1118)
Abu-l-Asvar Shavur II (1118–1124 A. D.)
Fadl IV bin Shavur II (1125-?)
Mahmud (?-1131 A. D.)
Khushchikr (1131-? A. D.)
Shaddad (?-1155 A. D.)
Fadl V (1155–1161 A. D.)
Shahanshah (Sultan ibn Mahmud) (1164–1174 A. D.) [1]